- sukeisti
- sukeĩsti, sukeĩčia (sùkeičia), sùkeitė tr. J.Jabl
1. padaryti mainus (žiedų): Rankeles sudėjov, žiedelius sukeitėv JV116. Aukso žiedai sukeistì Sch45.
2. apmainyti vietomis, reikšmėmis: Kai mezginyje akys sukeičiamos vietomis, sukryžminamos, gaunami pynių raštai rš. Kiekvienoj proporcijoj galima sukeisti viduriniai nariai rš. | refl.: Vartojime žodžių skepeta ir skara žemaičiai su lietuvinykais susikeitė S.Stan.
3. vietoj vieno daikto imti kitą, naują: Jis tur didelę nūdą, kad nesukeičia marškinių tankiai J.
4. painioti, maišyti: Nereikėtų sukeisti ją (teosofiją) su by kuriuo pasaulio supratimo mokslu Vd.
5. kryžmai sudėti: Atsistojęs stalo gale, sukeitė rankas I.Simon. Pirma pagaliukus sukeisk, o paskui kalk Bt. Vaikai sėdi, sukeitę kojeles rš. Jonienė basa, trumpa suknele ir ant krūtinės sukeista skepeta rš. Stovėjo dailūs vyrai, sukeĩtę lazdas Skr.
sukeistinaĩ adv.: Torą kiti netvera tiesiai, bet sukeistinaĩ (kryžmai) – greitesnis yr darbas Varn. | refl. tr.: Ėjo susirūpinęs, rankas susikeitęs už nugaros rš. Atsisėdęs susikeitė kojas rš.◊ pir̃štų nesukeĩsti nieko nedirbti: Nė pirštų nesukeiti, t. y. niekam nedirbi J.rankàs sukeĩsti; VP33 paduoti viens kitam ranką žodžiui patvirtinti: Sùkeitėme rankàs lažybose J.rankàs susikeĩtus sėdė́ti nieko neveikti: Nesėdėk rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk).žõdį sukeĩsti susibarti: Mudu per septynerius metelius žodelio nesukeitėv Žem. | refl.: Tarpe savęs dar žodelio nesusikeitė Žem.\ keisti; antkeisti; apkeisti; atkeisti; įkeisti; iškeisti; nukeisti; pakeisti; perkeisti; prakeisti; sukeisti; užkeisti
Dictionary of the Lithuanian Language.